Plastikinių langų pasirinkimo gidas

Itin gausi šiandieninė plastikinių langų ir durų pasiūla dažnai trikdo vartotoją. Informacijos apie techninius produktų duomenis ir galimybes stoka neretai pakiša koją optimalaus kainos ir kokybės santykio paieškoms. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius aspektus, išskiriančius vieną ar kitą gaminį itin didelėje plastikinių produktų rinkoje.

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kyla poreikis senus langus keisti naujais – siekis užtikrinti būsto šildymo ekonomiškumą ir apsaugoti namus nuo triukšmo. Todėl renkantis langą ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiluminės varžos charakteristiką. Lango šiluminę varžą veikia du pagrindiniai gaminio elementai: profilis (rėmas) ir stiklo paketas. Pastarasis sudaro didžiausią lango ploto dalį, todėl norint, kad langas sulaikytų triukšmą bei šilumą – stiklo paketą patariama rinktis itin kruopščiai.

Stiklo paketai susideda iš dviejų ar trijų hermetiškai sandarių stiklų, o tarpai tarp jų pripildomi sauso oro arba argono dujų. Argonas pagerina ir šilumines ypatybes, ir garso izoliaciją.

Selektyvinis stiklas

tai stiklas, padengtas plonu, plika akimi beveik nematomu metalų ir metalų oksidų sluoksniu, turinčiu ypatybę atspindėti šiluminius spindulius. Stiklo paketas su naujos kartos minkšto padengimo selektyviniu stiklu išleidžia į lauką maždaug tris kartus mažiau šilumos negu paprastas stiklo paketas (1,1 W/m²k ir 2,8 W/m²k). Taip vienas kvadratinis metras selektyvinio stiklo, palyginti su paprastu paketu, per šildymo sezoną sutaupo apie 150 kWh šilumos energijos. Vadinasi, palyginti su paprastu, stiklo paketas atsiperka per 1–2 sezonus. Dar pažangesnis stiklo paketas, turintis du selektyvinius stiklus ir vieną paprastą (dviejų kamerų). Jo šilumos laidumas yra 0,7 W/m²k. Tačiau, įvertinus tokių paketų kainas, jų atsipirkimo laikas sudaro apie 10–15 metų (jei šildoma elektra, 7–10 metų). Atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų kaitos dinamiką, vargu ar verta dėmesio investicija, kuri atsipirks per tokį ilgą laiką. 

Rėmas

Ne mažiau svarbi sudedamoji lango konstrukcijos dalis, dar vadinama PVC (polivinilchlorido) profiliu. PVC – sintetinė termoplastinė medžiaga, sukuriama iš apdorotų natūralių gamtos produktų: valgomosios druskos ir naftos. Medžiagai būdingas didelis atsparumas, todėl ji yra viena iš labiausiai pramonėje ir buityje paplitusių plastiko rūšių.

Nedegus PVC profilis – tai sudėtinga pertvaromis atskirtų oro kamerų (dažniausiai trijų, bet gaminama ir keturių, penkių, šešių, aštuonių) sistema. Konstrukcija viduje sustiprinta metalu, taip užtikrinant lango tvirtumą ir geometrinės formos pastovumą.

Perkant langą labai sunku apsispręsti, kelių kamerų rėmą rinktis, kadangi nuo kamerų skaičiaus priklauso profilio šiluminės varžos charakteristika.

Rėmas sudaro apie 10–20 proc. viso lango ploto, todėl reikėtų pasvarstyti, ar verta investuoti į daug kamerų turinčius profilius, nes didėjant kamerų skaičiui viso lango šiluminė varža kinta labai nežymiai. Geresnis kainos ir šiluminės varžos santykis gaunamas renkantis platesnį – 70 mm pločio – lango rėmą su trimis kameromis nei su analogiško pločio keturiomis ar penkiomis kameromis. Daugiabučiui namui rekomenduotinas 60 mm pločio trijų kamerų profilis. Individualiam namui ekonomiškai tikslingiausias būtų 70 mm pločio trijų kamerų profilis.

PVC

 

Profiliai išsiskiria geromis eksploatacinėmis ir estetinėmis ypatybėmis. Kokybiški šiuolaikiniai plastiko langai nesensta, yra atsparūs drėgmei, išlaiko temperatūros svyravimus (nuo –50 ºC iki +60 ºC), jiems suteikiama 5–10 metų garantija. PVC langų nereikia dažyti – pats plastiko paviršius ilgai išlaiko savo spalvą ir blizgesį. Priešgaisrinėmis ypatybėmis pasižymintys langai patikimai izoliuoja vidinę patalpų erdvę nuo bet kokio neigiamo aplinkos poveikio.

Renkantis lango profilį, patartina atkreipti dėmesį ir į kamerų pertvarų bei sienelių storį. Siekiant atpiginti langą, Lietuvoje labai paplito profiliai su plonesnėmis – 2,7 mm storio sienelėmis, kurie nėra tokie stiprūs. 

Skirtingi langų gamintojai siūlo konstrukcijas su nevienodu tarpinių skaičiumi. Daug tarpinių nėra labai geras technologinis sprendimas, nes dažnai iš trijų prispaudimo vietų prisispaudžia tik viena ar dvi. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kurioje vyrauja gan stiprūs vėjai, plačiai paplitusi vienos tarpinės langų profilių sistema, efektyviai atliekanti sandarumo funkciją. Kitas daug tarpinių turinčio profilio trūkumas – sudėtingas langų valymas. Tarp tarpinių kaupiasi dulkės, o nelygus paviršius trukdo jas išvalyti. Be to, trečia tarpinė padidina ir lango kainą.

Perkant plastikines lauko duris, svarbu išsirinkti kokybišką spyną. Rekomenduojamos ypač sandarios trijų taškų spynos. Įrengus tokią spyną, varstomoji durų dalis prie rėmo prispaudžiama trijose vietose, taip užtikrinama patikimesnė apsauga nuo šalčio ir triukšmo.

Langų gamintojai ir apsaugos bendrovės vis dažniau ragina į plastikinius langus dėti saugius apkaustus. Per tokius langus sunkiau įsilaužti, bet kartu langai pabrangsta. Įmontavus sustiprinto saugumo apkaustus, įsilaužimo metu langas yra nebepataisomai sulaužomas ir jį dažniausiai tenka keisti nauju. Langas – ne būsto apsaugos priemonė, todėl specialistai rekomenduoja papildomai investuoti ne į sustiprintus langų apkaustus, o į signalizaciją.

Prieš keletą metų rinkoje pasirodė orlaidės, tačiau prieš įsigyjant langą su orlaide vertėtų gerai pasvarstyti. Skirtingų gamintojų ir prekeivių nuomonės, siūlant vėdinimo sprendimus, išsiskiria. Vienos siūlo paprastus sprendimus, išpjaunant dalį esančių tarpinių ir įstatant oro srautą reguliuojančius priedus. Specialistų teigimu, tai lango sandarumo suardymas ir grįžimas prie senojo „sovietinio lango“. Rinkoje siūlomos ir gan brangios orlaidės, įstatomos virš stiklo paketo.

© 2009 „Tedis“, UAB. Sprendimas: adStudio. Seo.